Rizikos valdymas

Rizikos valdymas lemia, ar po metų dar tebeprekiausi. Jis nėra nuostolių vengimas. Nuostoliai yra darbo dalis. Jo esmė – pasirūpinti, kad joks atskiras sandoris ir jokia bloga savaitė negalėtų padaryti žalos, po kurios nebeatsigautum.

Šį skyrių sudaro keturios pamokos, iš eilės: kaip nustatyti sandorio dydį, kaip iš jo išeiti, kaip suprasti, ar tavo strategija iš tikrųjų turi pranašumą, ir kaip atsikratyti to vieno įpročio, kuris sunaikina daugiau sąskaitų nei bet kuri bloga strategija. Kiekvienai reikia dešimties–penkiolikos minučių.

Skaityk šia tvarka

1. 1Kaip valdyti riziką prekybojePradėk čia. Du sprendimai ir viena dalyba: kiek rizikuoti, kur dėti stop ir aritmetika, kuri duoda pozicijos dydį.
2. 2Kada uždaryti sandorį (ir kaip nustoti išeiti per anksti)Trys išėjimai, visi užrašyti prieš įeinant, ir kodėl per anksti uždarydamas pelningus sandorius padidini reikalingą laimėjimų procentą.
3. 3Kaip sužinoti, ar tavo prekybos strategija iš tikrųjų veikiaTai lemia penki skaičiai, ir tavo sąskaitos balansas nėra vienas iš jų. Tikėtinoji vertė (expectancy), imties dydis ir įprasti nuosmukiai (drawdown).
4. 4Kaip nustoti prekiauti iš kerštoBaik čia. Rizika, kuri kyla iš tavęs paties: šešios mechaninės taisyklės, kurios neleidžia prekiauti siekiant atsiimti nuostolį.

Visa idėja viename skaičiavime

Nuspręsk, kokią sąskaitos dalį esi pasiruošęs prarasti viename sandoryje, nuspręsk, kur paaiškėja, kad sandoris klaidingas, ir padalyk pirmąjį dydį iš atstumo iki antrojo. Turėdamas 2 000 dolerių sąskaitą ir rizikuodamas 1 %, gali prarasti 20 dolerių. Jei tavo stop yra 0,50 nuo įėjimo kainos, tai 40 akcijų. Dydis gaunamas iš aritmetikos, o ne iš to, kiek jautiesi užtikrintas.

Kur dėti stop

Stop turi būti ties ta kaina, kurioje tavo sandorio priežastis nustoja galioti: už lygio, kuris turėjo atsilaikyti, arba už svyravimo (swing), kuris apibrėžia judesį. Jei šis taškas per toli tavo rizikai viename sandoryje, atsakymas – mažesnė pozicija arba jokio sandorio, bet niekada ne artimesnis stop, kurį pasieks įprastas triukšmas.

Kodėl maži nuostoliai tokie svarbūs

Nuostoliai ir atsigavimas nėra simetriški. Po 10 % nuostolio reikia maždaug 11 %, kad grįžtum ten, kur buvai. Po 50 % nuostolio reikia 100 %. Dešimt nuostolių iš eilės, rizikuojant 1 %, sumažina sąskaitą mažiau nei 10 %. Tie patys dešimt nuostolių, rizikuojant 5 %, atima apie 40 %. Nuostolingų sandorių serijos pasitaiko kiekvienai strategijai, todėl klausimas ne tas, ar tokia serija ateis, o kokią sąskaitos dalį ji gali atimti.

Taisyklės, kurios apsaugo tave nuo tavęs paties

• Fiksuota rizika viename sandoryje, užrašyta, tokia pati po laimėjimo kaip ir po nuostolio.
• Stop-loss ten, kur idėja pasirodo klaidinga, o ne ten, kur nuostolis atrodo priimtinas.
• Dienos nuostolio limitas pinigais. Kai jis pasiektas, platforma tą dieną uždaroma.
• Didžiausias sandorių skaičius per dieną, kad nuobodulys negalėtų virsti rizika.

Kaip naudotis šiuo skyriumi

Skaitydamas apskaičiuok savo skaičius: sąskaitos dydį, riziką viename sandoryje pinigais ir stop atstumą, kurį dažniausiai naudoji. Laikyk juos kortelėje prie ekrano. Tada perskaityk skyrių „Prekybos psichologija“, nes dauguma taisyklių žlunga ne skaičiuojant, o tą akimirką, kai nusprendi jų nepaisyti.

Kitas skyrius: Prekybos psichologija →

Visos šio skyriaus pamokos, naujausios viršuje