Išėjimas – ne tai, ką sugalvoji sandoriui vykstant. Jis nusprendžiamas prieš įeinant, kartu su viskuo kitu, o paskui tiesiog įvykdomas. Beveik kiekviena išėjimo problema iš tikrųjų yra planavimo problema, atidėta iki paties blogiausio momento.
Teisingai nuspėti kryptį – tai, ką žmonės treniruoja. O išėjimas lemia, kiek ta teisinga kryptis iš tikrųjų buvo verta.
Atspėjau kryptį ir vis tiek patyriau nuostolį
Naudodama RSI ir Vortex radau įėjimą, kuris atrodė tobulas, o paskui paskubėjau su dalimi, kuri buvo lygiai tokia pat svarbi. Pasirinkau trumpesnę trukmę, nei reikalavo mano pačios analizė.
Kaina judėjo lygiai taip, kaip buvau numačiusi. Tačiau mano pozicija užsidarė per trumpą atšokimą (pullback), kaina dar nespėjus ten nukeliauti.
Teisingai nuspėta kryptis nieko neverta, jei išėjimas netinkamas, o apie išėjimą galvojau gal dvi sekundes.
Taip atrodo dauguma išėjimo klaidų. Ne prastai perskaityta rinka, o gerai perskaityta, bet iššvaistyta. Analizei skirta dvidešimt minučių, išėjimui – dvi sekundės, o sąskaita visada atsiskaito tik pagal antrąjį.
Kiekvienam sandoriui reikia trijų išėjimų, o ne vieno
Dauguma žmonių suplanuoja vieną išėjimą – pelno tikslą, o visa kita improvizuoja. Išsamiame plane jų yra trys, ir visi trys užrašomi prieš paspaudžiant mygtuką.
| Išėjimas | Kas tai | Kas jį lemia |
|---|---|---|
| Tikslas | Kur fiksuoji pelną | Struktūra grafike. Kitas lygis, ankstesnė viršūnė, išmatuotas kainos judėjimas |
| Negaliojimo taškas | Vieta, kur idėja nebegalioja | Vėlgi grafikas. Ne tavo sąskaita ir ne apvalus skaičius |
| Išėjimas pagal laiką | Kada išeini, nes nieko neįvyko | Sandorio idėja. Jei judėjimas turėjo įvykti atsidarius rinkai, o jau pietų metas, priežasties ten būti nebeliko |
Trečiojo beveik niekas neužsirašo, o būtent ten nukeliauja stebėtinai daug pinigų. Sandoris, kuris nei pelningas, nei nuostolingas, tau vis tiek kainuoja: kainų skirtumas (spread), finansavimo mokesčiai ir dėmesys, kurio neskiri kitam setup (galimybei). „Kaina dar nepasiekė mano stop-loss“ nėra priežastis likti sandoryje, kuris nebedaro to, ko tikėjaisi.
Kiek iš tikrųjų kainuoja per anksti uždaryti pelningi sandoriai
Anksti fiksuoti pelną atrodo protinga. Užfiksuotas pelnas – tikras, o tikslas – tik viltis. Tačiau šis jausmas konkrečiai paveikia tavo skaičius, ir verta tai pamatyti užrašyta.
Laimėjimų dalį (win rate), reikalingą nuliniam rezultatui (break-even), lemia santykis, kurį iš tikrųjų pasieki, o ne tas, kurį planavai. Taigi jei planuoji 2 : 1 sandorį, bet paprastai pasiimi tik pusę, riziką ne sumažinai. Tu pakėlei kartelę, kurią turi peršokti.
| Planavai | Iš tikrųjų pasiimi | Laimėjimų dalis, kurios dabar reikia nuliniam rezultatui |
|---|---|---|
| 2 × tavo rizika | 2 × rizika | 33 % |
| 2 × tavo rizika | 1,5 × rizika | 40 % |
| 2 × tavo rizika | 1 × rizika | 50 % |
| 2 × tavo rizika | 0,5 × rizika | 67 % |
Perskaityk apatinę eilutę. Prekiautojas, kuris planuoja 2R, bet paprastai pasiima tik ketvirtadalį, turi būti teisus du kartus iš trijų, nors strategija buvo sukurta taip, kad veiktų, kai pataikoma vieną kartą iš trijų. Strategijoje niekas nepasikeitė. Pasikeitė tik išėjimai.
Šio vieno dalybos veiksmo matematika aptarta pamokoje rizikos valdymas prekyboje.
Kodėl nuolat išeini per anksti
Tai išmatuota. Terrance Odean ištyrė 10 000 brokerių sąskaitų ir nustatė, kad investuotojai pelningas pozicijas pardavinėjo 14,8 % dažniu, o nuostolingas – 9,8 % dažniu, taigi pelninga pozicija buvo parduodama maždaug 1,5 karto dažniau nei nuostolinga. Per kitus metus investuotojų parduotos pelningos pozicijos 3,4 procentinio punkto aplenkė jų pasiliktas nuostolingas.
Taigi šis instinktas ne tik emocinis. Jis veikia atvirkščiai, brangiai kainuoja ir yra beveik visuotinis. Žinojimas jo neišjungia, bet parodo, nuo ko reikia apsisaugoti.
Paprastai jį skatina trys dalykai:
- Paskutinis sandoris. Po nuostolio kitas pelningas sandoris uždaromas anksti, kad diena baigtųsi pliuse. Pelno dydį lemia ankstesnis sandoris, o ne šis.
- Stebėjimas. Kuo atidžiau stebi poziciją, tuo anksčiau ją uždarysi. Kiekvienas menkiausias kainos judesys prieš tave – mažas argumentas, ir galiausiai sutinki.
- Pozicija per didelė. Jei išlaikyti ją per įprastą rinkos triukšmą nemalonu, rasi priežastį išeiti. Tai pozicijos dydžio problema, persirengusi išėjimo problema.
Svarbu, kuris iš trijų, nes jie sprendžiami skirtingai; daugiau apie tai, kaip juos atskirti, rasi pamokoje emocijų valdymas prekyboje.
Sąžiningai apie dalinius išėjimus
Uždaryti dalį pozicijos ties pirmuoju tikslu, o likusią palikti – įprastas kompromisas. Jis protingas, bet pateikiamas kaip nemokami pietūs, o taip nėra.
Iš tikrųjų jis padeda lengviau išlaikyti poziciją, o tai daug verta, jei alternatyva – anksti uždaryti ją visą. Bet kartu jis apriboja tavo geriausius sandorius, kurie ir apmoka visa kita. Strategijai, kurioje metų rezultatą nulemia keli geriausi sandoriai, taisyklė, perpus juos sumažinanti, labai pakenkia.
Daliniai išėjimai prasmingi esant dviem sąlygoms: juos nusprendei dar prieš įėjimą ir turi pakankamai užregistruotų sandorių, kad žinotum, ar tavo pelningi sandoriai paprastai nueina toliau už pirmąjį tikslą. Nuspręsti uždaryti dalį tą akimirką, kai sandoris pliuse, – ne strategija. Tai tas pats ankstyvas išėjimas, tik gražesnėje pakuotėje.
Kada išėjimą perkelti teisinga
Ne kiekvienas koregavimas – silpnumas. Patikrinimas visada tas pats: kas pasikeitė – grafikas ar tavo jausmai?
| Veiksmas | Ką tai paprastai reiškia | Verdiktas |
|---|---|---|
| Stop-loss (nuostolių ribojimo pavedimo) tolinimas, nes kaina prie jo priartėjo | Žinomą nuostolį paverti nežinomu | Niekada |
| Stop-loss traukimas iš paskos, sandoriui judant tau palankia kryptimi | Tikro pelno apsauga pagal užrašytą taisyklę | Gerai, jei taisyklė užrašyta iš anksto |
| Ankstyvas uždarymas, nes setup subyrėjo | Grafikas atėmė priežastį, dėl kurios įėjai | Teisinga, ir tai visai ne ankstyvas išėjimas |
| Ankstyvas uždarymas, nes viskas per ilgai užtrunka | Nuobodulys | Tai išėjimas pagal laiką, tad įrašyk jį į planą ir nustok jį improvizuoti |
| Tikslo tolinimas, nes sekasi gerai | Godumas, apsimetantis pasitikėjimu | Beveik niekada. Vykdyk sandorį, kurį suplanavai |
Trečią eilutę verta pabrėžti. Išeiti dėl to, kad dingo sandorio priežastis, – ne disciplinos stoka. Būtent tam ir reikia turėti priežastį. Išėjimą ankstyvu daro tai, kad nepasikeitė niekas, išskyrus tavo ryžtą.
Kaip sužinoti, ar tavo problema – išėjimai
Spėlioti nereikia. Jei vedi įrašus, atsakymas telpa dviejuose stulpeliuose.
- Paskutinių dvidešimties sandorių stulpelius „Planuotas išėjimas“ ir „Faktinis išėjimas“ padėk vieną šalia kito.
- Suskaičiuok, kiek kartų jie sutampa.
- Prie nesutampančių užrašyk, į kurią pusę nukrypai: išėjai per anksti ar laikei ilgiau nei planuota.
Jei dauguma nesutapimų – ankstyvi išėjimai iš pelningų sandorių, problema yra ryžtas ir pozicijos dydis, o ne analizė. Jei tai pavėluoti išėjimai iš nuostolingų, problema priešinga ir skubesnė. Jei stulpelis „Planuotas išėjimas“ dažnai tuščias, plano, nuo kurio būtų galima nukrypti, niekada ir nebuvo – tai lengviausiai ištaisoma ir dažniausia iš trijų problemų.
Šablone iš pamokos kaip vesti prekybos dienoraštį abu šie stulpeliai yra būtent dėl šios priežasties.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kaip žinoti, kada uždaryti sandorį?
Kai pasiekiamas vienas iš tavo trijų išėjimų: tikslas, negaliojimo lygis arba laiko limitas. Jei šį klausimą užduodi sandorio viduryje ir nė vienas iš jų nepasiektas, sąžiningas atsakymas toks: tu nebaigei jo planuoti ir baigi dabar – veikiant spaudimui ir rizikuojant pinigais.
Kiek laiko reikėtų likti sandoryje?
Tol, kol priežastis, dėl kurios įėjai, vis dar galioja. Tai trumpiau, nei dauguma žmonių laiko nuostolingus sandorius, ir ilgiau, nei dauguma laiko pelningus. Jei tavo sandorio idėja turėjo laiko rėmus, o turėtų, tie rėmai ir yra atsakymas.
Kas nutiks, jei niekada neuždarysiu sandorio?
Priklauso nuo to, ką laikai. Akcijų poziciją galima laikyti neribotai – ji tiesiog kyla ir krenta. Už poziciją su finansiniu svertu kasdien imamas finansavimo mokestis, ir ji gali būti uždaryta be tavęs, jei pritrūksta maržos, o terminuotas produktas užsidaro pats, pasibaigus galiojimo laikui, nesvarbu, ar tam pasiruošei, ar ne. Bendra tai, kad nesprendimas vis tiek yra sprendimas, tik jį priima kažkas kitas, ne tu.
Ką rinktis: fiksuotą tikslą ar slenkantį stop-loss?
Fiksuoti tikslai tinka strategijoms, kuriose grafike yra aiškus lygis, į kurį taikoma, ir juos lengviau išbandyti, nes planas nedviprasmiškas. Slenkantis stop-loss tinka esant tendencijai, kai judėjimas gali nueiti kur kas toliau nei bet kuris lygis, kurį buvo galima įvardyti iš anksto. Neteisingas atsakymas – šokinėti tarp jų sandorio viduryje: taip gauni blogiausia iš abiejų.
Trumpai
Dar prieš įėjimą užrašyk tris išėjimus: kur fiksuoji pelną, kur idėja nebegalioja ir kada išeini, nes nieko neįvyko. Tada juos įvykdyk.
Ankstyvas pelningų sandorių uždarymas nesumažina rizikos. Jis tyliai kelia reikalingą laimėjimų dalį, kol popieriuje veikusi strategija nustoja veikti sąskaitoje. Už šią pamoką esu sumokėjusi, ir klaida buvo ne įėjime.