Veiksnių sąrašas trumpas, ir jį išmoksi per dešimt minučių. Palūkanų normos, infliacija, užimtumas, ekonomikos augimas, įmonių pelnas. Kiekvienas straipsnis šia tema pateikia tą sąrašą ir tuo pasibaigia.
Naudingiausia yra tai, ko sąraše nėra. Rinkos juda ne dėl paties skaičiaus. Jos juda dėl skirtumo tarp skaičiaus ir to, ko jau buvo tikėtasi. Kai tai supranti, didžioji dalis to, kas parduodama kaip ekonominė analizė, nebeatrodo kaip pranašumas (edge).
Pagrindiniai veiksniai ir kuria kryptimi jie paprastai stumia kainas
Tai tendencijos, o ne dėsniai. Kiekvienas iš šių veiksnių daugybę kartų yra davęs priešingą rezultatą – kodėl, paaiškinta kitame skyriuje.
| Veiksnys | Įprastas poveikis akcijų kainoms | Kodėl |
|---|---|---|
| Palūkanų normos kyla | Spaudimas žemyn | Skolintis tampa brangiau, būsimas pelnas šiandien vertas mažiau, o obligacijos tampa patrauklesne alternatyva |
| Infliacija netikėtai padidėja | Spaudimas žemyn | Palūkanų normų kėlimas tampa labiau tikėtinas, be to, infliacija suėda realų pelną |
| Stiprūs užimtumo duomenys | Nevienareikšmis | Gerai įmonių pajamoms, bet palūkanų normų mažinimas dėl to gali tapti mažiau tikėtinas |
| BVP auga sparčiau, nei tikėtasi | Spaudimas aukštyn | Didesnis ekonominis aktyvumas paprastai reiškia didesnį įmonių pelną |
| Įmonės pelnas viršija lūkesčius | Spaudimas aukštyn tos įmonės akcijoms | Tiesiausias ryšys šiame sąraše, ir net jis reguliariai nesuveikia |
| Centrinis bankas signalizuoja apie pinigų politikos pokytį | Dažnai stipriausias šio sąrašo veiksnys | Pasikeičia prielaida, kuria remiasi visi kiti vertinimai |
Atkreipk dėmesį, kiek daug jų galiausiai susiveda į palūkanų normas. Akcijoms palūkanų normų kryptis paprastai yra pagrindinis kintamasis, nes būtent ji lemia, kiek šiandien vertas kiekvienas būsimas pelno srautas.
Dalis, kuri viską pakeičia
Štai ką žmonės praleidžia pro akis. Kai skaičius paskelbiamas, rinka jau būna įkainojusi tai, ko iš jo tikėjosi. Kaina, kurią matai prieš paskelbimą, jau apima prognozę.
Taigi kainą pajudina staigmena, o ne pats lygis.
| Tikėtasi | Faktiškai | Staigmena | Įprasta reakcija |
|---|---|---|---|
| 150 000 darbo vietų | 200 000 | Prognozė aiškiai viršyta | Kyla |
| 200 000 darbo vietų | 200 000 | Jokios | Beveik nejuda |
| 250 000 darbo vietų | 200 000 | Prognozė nepasiekta | Krenta |
Faktinis skaičius visose trijose eilutėse tas pats. Todėl kartais matai, kaip paskelbiami stiprūs ekonomikos duomenys ir rinka krenta, o paskui skaitai komentarus, kurie tai aiškina taip, lyg būtų nutikę kažkas subtilaus. Nieko subtilaus nenutiko. Skaičius buvo geras, o lūkesčiai – dar geresni.
Būna ir atvirkščiai, o tai stebėti dar labiau glumina. Blogos naujienos gali pakelti rinką, kuri buvo pasiruošusi dar blogesnėms.
Kodėl ekonominis kalendorius nėra pranašumas
Tai išplaukia tiesiogiai. Jei judėjimas priklauso nuo staigmenos, tai norint uždirbti iš duomenų paskelbimo, tau reikėtų dar prieš paskelbimą žinoti apie skaičių kažką, ko nežino konsensusas.
- Tą patį skaičių skaitai tą pačią sekundę kaip ir visi kiti.
- Institucijos turi šalia biržos pastatytus kompiuterius, kurie reaguoja per mikrosekundes. Kol perskaitai antraštę, pirmasis judėjimas jau būna įvykęs.
- Apie paskelbimo laiką kainų skirtumai (spread) išsiplečia, o kainos slydimas padidėja, todėl net teisingas sprendimas gali būti įvykdytas prasta kaina. Daugiau apie tai – pamokoje apie rizikos valdymą prekyboje.
Tai nereiškia, kad ekonomikos duomenys nesvarbūs. Tai reiškia, kad mažmeninio prekiautojo sąskaitai jie nėra prekybos signalas, o kiekvienas, kuris parduoda strategiją, paremtą prekyba duomenų paskelbimo metu, parduoda lenktynes, į kurias tu stoji pėsčiomis.
Pozicija, kurią infliacijos duomenys nušlavė per kelias sekundes
Turėjau poziciją, kuria buvau patenkinta, o tada buvo paskelbti infliacijos duomenys ir rinka tiesiog pakvaišo. Per kelias sekundes. Viskas, ką maniau žinanti apie tai, kur eis kaina, nebeturėjo reikšmės, nes vienas skaičius neatitiko prognozės.
Tad pabandžiau akivaizdžiausią išeitį – prekiauti būtent duomenų paskelbimo metu. Sekėsi dar blogiau. Pirmasis judėjimas po paskelbimo nereiškia, kad rinka ką nors nusprendė. Tai sumaištis, ir kainų šuoliai išmesdavo mane iš pozicijos tiek kartų, kad šios idėjos atsisakiau visam laikui.
Tai, ką darau dabar, nėra gudru. Kai kalendoriuje numatytas svarbus duomenų paskelbimas, tuo metu manęs rinkoje nėra. Leidžiu praeiti pirmajai bangai, palaukiu, kol kainų skirtumas ir judėjimas nurims, ir tik tada sprendžiu pagal tai, kas iš tikrųjų lieka.
Mano požiūriu, būtent tam kalendorius ir skirtas. Tai ne galimybių sąrašas, o sąrašas laikų, kai geriau būti kur nors kitur.
Kam kalendorius iš tikrųjų skirtas
Jis turi tikrą paskirtį, ir ta paskirtis – gynyba, o ne spėjimas.
- Žinoti, kada laukti kintamumo. Iš anksto matai, kuriomis valandomis numatyti duomenų paskelbimai, ir gali laikyti jas rizikingesnėmis.
- Nuspręsti nelaikyti pozicijos per paskelbimą. Jei pozicijai smarkiai pakenktų šuolis bet kuria kryptimi, uždaryti ją iš anksto yra tikra strategija, o ne bailumas.
- Paaiškinti judėjimą po fakto. Žinojimas, kad savaitę lėmė palūkanų normos, padeda suprasti sąlygas, nors nebūtų padėjęs jų numatyti.
- Ilgesnio laikotarpio kontekstas. Jei pozicijas laikai savaitėmis, palūkanų normų aplinka tau daug svarbesnė nei tam, kuris viską uždaro kasdien.
Kokios tai valandos ir kada dar verta neprekiauti, aptarta pamokoje apie geriausią dienos laiką prekiauti.
Kas svarbiausia skirtingose rinkose
Tas pats duomenų paskelbimas ne visur turi vienodą svorį.
| Jei prekiauji | Labiausiai kainą judinantys veiksniai |
|---|---|
| Atskiromis akcijomis | Pirmiausia įmonės pelnas, tada sektorius, tada palūkanų normos |
| Akcijų indeksais | Palūkanų normų lūkesčiai ir centrinio banko retorika – svarbiau už beveik viską kita |
| Valiutomis | Dviejų šalių palūkanų normų lūkesčių skirtumas, o ne kurios nors vienos šalies lūkesčiai |
| Žaliavomis | Tos žaliavos pasiūla ir paklausa, taip pat doleris ir augimo lūkesčiai |
| Kriptovaliutomis | Likvidumo sąlygos ir apetitas rizikai. Kriptovaliutos elgiasi labiau kaip didelio beta koeficiento technologijų turtas nei kaip valiuta |
Būtent valiutų eilutė dažniausiai aiškinama klaidingai. Palūkanų normų padidinimas savaime valiutos nesustiprina. Jis ją sustiprina, palyginti su šalimi, kurioje palūkanų normų didinimo nesitikima, ir tik tuo atveju, jei to padidinimo jau nebuvo tikėtasi.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kokie ekonominiai veiksniai labiausiai veikia akcijų kainas?
Visai rinkai – palūkanų normų lūkesčiai ir tai, ką apie juos signalizuoja centrinis bankas. Atskirai įmonei – jos pačios pelnas, palyginti su analitikų prognozėmis. Beveik visa kita iš įprasto sąrašo veikia keisdama vieną iš šių dviejų.
Kodėl rinka krito po geros naujienos?
Nes naujiena nebuvo tokia gera, kokią kaina jau buvo įskaičiavusi, arba nes dėl jos palūkanų normų sumažinimas tapo mažiau tikėtinas, arba nes judėjimo buvo laukta ir tie, kurie jo laukė, užsifiksavo pelną. Visi trys variantai įprasti, ir nė vienam nereikia sąmokslo.
Ar verta prekiauti naujienomis?
Kol dar tik mokaisi – ne. Kainų skirtumas išsiplečia, sandorio įvykdymas nepatikimas, pirmasis judėjimas įvyksta greičiau, nei spėji sureaguoti, o kryptis priklauso nuo prognozuoto skaičiaus, kurio neturi galimybės įvertinti. Pasitraukti į šalį duomenų paskelbimo metu yra strategija, ir dar protinga.
Ar norint prekiauti reikia sekti ekonomiką?
Užtenka žinoti tiek, kad matytum, kada kalendorius perpildytas, ir kad joks suplanuotas įvykis tavęs neužkluptų. Bendro ekonomikos vaizdo tau nereikia, o jį turint dažnai prisirišama prie pozicijos, kuriai grafikas jau paprieštaravo.
Trumpai
Dominuoja palūkanų normų lūkesčiai, beveik visa kita veikia per juos, ir rinka juda dėl skirtumo tarp skaičiaus ir prognozės, o ne dėl paties skaičiaus.
Naudok kalendorių, kad žinotum, kada elgtis atsargiai, o ne tam, kad žinotum, kas nutiks. Pirmasis tikslas pasiekiamas. Antrąjį tau bando parduoti.